Jurgos Barilaitės psichofizinė mankšta ir performansas „Sodų 4“ erdvėje

„Ratas ir lazda“ – tai pirmajame projektų erdvės „Sodų 4“ aukšte nuo kovo 9 d. vykęs tęstinis menininkės Jurgos Barilaitės performansas, žiūrovui nuolat matomas pro langą bei kvietęs visus prisijungti į vienas iš mankštos dirbtuvių kovo 14 d.  Baigiamasis renginys su performansu vyko kovo 16 d.

Anot J. Derrida, „aplink“ anaiptol nėra nieko nepasiekianti trajektorija. Ji juda kažko link, neišvengiamai apibrėžinėdama tai, aplink ką vingiuoja. Tas kažkas, kurio link linkstama, gali būti įvardintas centru, kuris jos kelyje taip ir nesutinkamas, tačiau yra nusakomas ir suvaldomas daug išsamiau, nei tai būtų galima atlikti susitelkiant tiesiogiai į jį patį“.

„Ratas ir lazda“ – tai psichofizinės mankštos seansai, kuriuose pasitelkiamos kvėpavimo technikos bei atliekami pratimai, skirti stuburo stiprinimui, padedantys iš naujo sukonstruoti išbalansuotą kūną ir padeda spręsti ašies atstatymo problemas. Mankšta vyksta tarsi „aplink“ – sukant ratus su specialiai sukonstruotais „įnagiais“ pasitelkiant stuburo tempimo ir pečių tiesinimo pratimus.

„Mano kūrybinė praktika yra glaudžiai susijusi su kūnu ir fiziologija, beveik visuose darbuose naudoju ypatingos fizinės ištvermės reikalaujančius veiksmus. Tai kartais būna ir ganėtinai ekstremalūs iššūkiai tiek kūnui, tiek dvasiai… Todėl turiu palaikyti fizinę formą, tuo labiau, kad turiu gyventi su jaunystės traumų padariniais (kadaise buvau susilaužiusi stuburą). Todėl užsiimu savo sukurta, kaip pati vadinu, „ritualine tapyba“ – fizine ir dvasine mankšta, kurią sudaro nugaros tempimo pratimai, sujungti su veiksmo tapyba, piešimu ir giliu ritmingu kvėpavimu bei garsu, kuris reikalingas pasirinktam ritmui išlaikyti. Arba, kitaip tariant, dainuoju, mankštinuosi ir tapau“ (Jurga Barilaitė).

 Pasak menininkės, šis metodas yra svarbus ne tik išgyvenimui, bet ir naujiems atradimams tapyboje, aktyvaus veiksmo metu fiksuojant judesių trajektorijų kaleidoskopą bei kūno ornamentiką, pajuntant geometrijos ir kūno proporcijų darną, pasiruošiant kūrybos keliamiems iššūkiams. Mechaniškas mankštos veiksmo kartojimas patenkina ritualo poreikį, priartina prie atsipalaidavimo – kūrybinio svaigulio ir susiliejimo, vis tik išlaikydamas suvokimą, jog visos vieningumo, pirmapradiškumo paieškos tėra tiktai perrašymas ir fikcija, ir jog pati kūryba yra fikcija.

Jurga Barilaitė (g. 1972 m. Vilniuje) nuo 1996 m. aktyviai dalyvauja šiuolaikinio meno lauke, veikia kaip tarpdisciplininio meno kūrėja. Menininkė kuria videofilmus, performansus bei instaliacijas naudodama platų išraiškos priemonių spektrą. Dažnai nagrinėja moters tapatybės temą bei jos vaidmenį visuomenėje, kūriniuose pasitelkdama savo kūną. Panašių kūrybinių dirbtuvių Barilaitė jau yra surengusi Nacionalinėje dailės galerijoje, plenero metu Preiloje bei Sapfo festivalyje 2017 metais.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela