Juozo Laivio personalinė paroda „Su ta pačia gramatine klaida. Peržiūra nr. 1“ Rietave

Kleopo draugija pristato Juozo Laivio personalinę parodą, pavadinimu Peržiūros nr. 1, su tapačia gramatine klaida. Parodos atidarymas Kovo 28 d. 16 valandą, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykloje Parko 10. Paroda veiks iki balandžio 23, lankymo laikas 13-17 val. darbo dienomis.

Peržiūra nr.1, tai pirmoji paroda iš septynių numatomų ciklo. Joje išsamiai pristatoma visa menininko iki akademinio laikotarpio kūryba. Eksponuojama virš devynių šimtų eksponatų. Ekspoziciją sudaro vaikystės piešiniai, paauglystės eksperimentai, pasiruošimo stoti į dailės akademiją piešimas, drožiniai iš medžio, poezija. Atskiru parodos elementu tampa kūrinio pažymių knygelės meninis tyrimas, ir Aurido Gajausko tekstas apie parodą. Eksponuojant gausią darbų kolekciją menininkui talkino meno mokyklos mokiniai. Iš Rietavo kilusio kūrėjo pasirodymas estetinį skonį formuojančioje meno institucijoje, tiesiogiai siejamas su vaikų ir jaunimo kultūriniu ugdymu. Šia paroda didinamas socialinis kapitalas, kurio dėka, atrodytų trumpas, bet produktyvus susitikimas gali tapti rimtu postūmiu svarbiems ateinančios bręstančios kartos apsisprendimams.

Pasak menininko: „…visada smagu sugrįžti į ten iš kur viskas prasidėjo. Smagu peržiūrėti vaikystės piešinius jau suaugusio akimis ir dar smagiau pastebėti jog iš principo niekas niekada nesikeičia, gal būt tokia ir yra visos kūrinijos esmė“.

Kleopo draugijos info

Apie autorių

Juozas Laivys gimė 1976 m. Rietave, 2015 metais keturiolikai metų sustabdė individualią kūrybinę veiklą, siekdamas savo gyvenimą paversti meno kūriniu. Platų žanrinį spektrą apimanti menininko kūryba fiksuoja kasdienybės vyksmo srautą, per daug jo neišaukštindama. Praktikoje pritaikomos strategijos, kurios siekia nureikšminti meno objektą kaip daiktą ir prekę. Tokiu būdu kritiškai apmąstoma meno rinka, politinės kultūros ir visuomenės realijos, institucijų vaidmuo. Neretai ironiški ir absurdiški Juozo Laivio projektai eksploatuoja kasdieniškos, nereikšmingos ir nepastebimos realybės lygmenį, kuriame menininkas tarsi nieko neteigia, bet siūlo įsitraukti į veiksmus, balansuojančius ant žaidimo ir reikšmingumo ribos.

Taip pat skaitykite Aurido Gaujausko tekstą apie parodą bei autorių čia.