Henriko Čerapo paroda „Didžioji tapybos legenda. Dirvonai. 1990-1995“ Pamėnkalnio galerijoje

Spalio 26 d. (trečiadienį) Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), be atidaromojo renginio pradės veikti tapytojo Henriko Čerapo kūrybos paroda „Didžioji tapybos legenda. Dirvonai. 1990-1995“. Lapkričio 16 d. 17 val. galerijoje vyks parodos uždarymas-dokumentacija.

Parodoje eksponuojami tapytojo legendinio tapybos ciklo „Dirvonai“ (1990-95) artefaktai: ankstyvieji ir vėlesni paveikslai, prarasto darbo reprodukcija, piešiniai, ekspozicijos projektų eskizai, skulptūrinis objektas ir kt.

„Kai savo kūrybos dokumentavimo imasi pats autorius, situacija – ne visai įprasta. Ji paradoksali bent jau bėgančio laiko atžvilgiu… Šiuo atveju parodos autorius ironiją nukreipia į meno pasaulio nomenklatūrą, suformavusią jo kūrybos vaizdinį: paroda yra savo kūrinių gyvavimo viešojoje erdvėje tyrimas, absurdiško jų ištrynimo iš visuomeninės atminties dokumentacija.

„Dirvonai“ – autentiškas ir retas tapytojo plastinis atradimas. Legendos vardo jis vertas vien dėl to, kad apnuoginta informel abstrakčiojo ekspresionizmo stilistika Lietuvos dailėje daugiau nebesiplėtojo tokiu atviru pavidalu. „Dirvonų“ ciklo tapyba epiškai išsako egzistencinę žmogaus ir žemės ryšio temą. Tapyti Nepriklausomybės „vidinės suirutės“ laikotarpiu, jie plastikos forma išreiškia nepagražintą ir nesuvaidintą savijautą – išduoda išgyventą nusivylimą, grėsmės, netikrumo nuojautą. „Dirvonuojantis lietuviškas peizažas“ – taip galima būtų pavadinti tapybos kalba išreikštą politinį laiko atspalvį, daugiabriaunę metaforą, tarsi paralelę poetų-išeivių „žemininkų“ įvaizdžiams“. (Dr. Agnė Kulbytė).

Henriko Čerapo kūrybos paroda „Dirvonai. 1990-1995“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki lapkričio 16 d.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Enamel d’Art.