Gedimino Pranckūno paroda „Paskutinė pakyla. Intro fotografijų paroda“ VDA

Gruodžio 13 d., trečiadienį, 17.30 val. VDA parodinėje erdvėje „Krematoriumas | Meno krosnys“ (Maironio g. 6, II vidinis kiemas) atidaroma Gedimino Pranckūno paroda „Paskutinė pakyla. Intro fotografijų paroda“.

Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Krematoriumas (meno krosnys)” dailininkas ir fotografas Gediminas Pranckūnas pristato fotografijų parodą, kurios objektas yra specifinis ir išskirtinis – ne vienoje Lietuvos bažnyčioje saugoma pakyla karstui gedulingų pamaldų metu. Tai yra ne tik fotografinė šviesotamsos analizė ar vizuali dailėtyrinė studija, bet ir vaizdais įkūnytas ne tik adventiniam laikotarpiui aktualus apmąstymas apie gyvenimo ir mirties santykį.

„Tos dėžės – kaži kokia puošyba dekoruotos, pailgos, masyvios, su galuose styrančiomis tvirtomis turėklėmis, modernesnės būna net su ratukais, panašiais į kontoros spintelės, – dažniausiai tūno nugrūstos į tamsesnį priešnavio kampą, pastumtos po vargonų choro laiptais.

Jų, dabar vis rečiau benaudojamų, apibraižytas viršus, kartais tarsi lovatiese uždengtas calūnu, ar tiesiog paprastu tautiniais raštais austu audeklu.

Ši dėžė – pakyla. Arba šarvonė.

Sunkus it geležinis žodis. Dažnesnis – „katafalkas”, o ir skamba jis, palyginti su šarvone, beveik kaip smagi skanduotė.

Pačios įdomiausios tos senosios– rankų darbo, keliais sluoksniais dažų teptos perteptos. Jų formų ir dekoro įvairumas stulbina. Neretai šarvonės ryškiai kontrastuoja su architektūrine aplinka, be to, sukuria netikėtą santykį su šalia esančiais interjero elementais.

Turtingesnės parapijos įsigyja ąžuolinius, lakuotus, staklėmis išpjaustytus modernių graborių dirbinius, tarsi išsišokėlius, kurie nedera aplinkoje, ypač kokioje nors šimtametėje medinėje kaimo bažnytėlėje. Kaip objektai tokios šarvonės visai neįdomios, atrodo nereikalingos ir svetimos. Tarsi iš kito pasaulio. Tik jų paskirtis – pakyla į kitą pasaulį – nuo seno vis tokia pati.

Miestų, miestelių ar kaimų bažnyčiose besitikint rasti dar išlikusių senųjų šarvonių, veriasi tylus ir ramus bažnyčios dalies, vadinamos priešnaviu, pasaulis. Čia patekęs esi jau bažnyčioje, bet dar tarsi ir ne. Stalelis, ant jo leidinukai, veidrodis, šalia padėtos šukos, šarvonė, kažkokie rakandai, baldakimų, nešamų per procesijas, dalys. Pereinamoji zona. Čia neužtrunkama.

Pro atviras duris krentanti šviesa, tylūs ir minkšti priešnavio šešėliai sukelia nenusakomai ramią, net gi šviesią susitaikymo nuotaiką”.

Gedimimas Pranckūnas

Paroda veiks iki sausio 20 d.