Galerijoje „Vartai“ - Slovakijos menininko Stano Masár bei Mindaugo Lukošaičio parodos

Birželio 18 d., antradienį, 18 val. galerijoje „Vartai“  atidaromos dvi solo parodos, kurios yra ilgalaikio projekto „Artscape“ dalis.  Šįkart pristatoma šiuolaikinio Slovakijos menininko Stano Masár kūryba bei Mindaugo Lukošaičio naujausias piešinių ciklas „Talvisota“ („Žiemos karas“).

Slovakų postkonceptualizmo atstovas Stano Masár kuria instaliacijas, objektus, šviesos ir video meną. Kūryboje dažnai naudoja ir manipuliuoja meno istorijoje gerai žinomais darbais. Naudodamasis apibendrintomis meno istorijos schemomis, kad išgrynintų bendriausius kūrinių bruožus, kuria kritiškus, charizmatiškus ir dažnai ironiškus kūrinius. Stano Masár į Vilnių atveža perkurtus meno istorijos šedevrus: Michelangelo „Paskutinį teismą“ ir garsius šiuolaikinės scenos vardus, kaip antai Damien Hirst, Maurizio Cattelan arba Pipilotti Rist. Galerijoje Vartai rengiama personalinė paroda gimė iš metodiškų tyrimų ir meno istorijos transformacijos bei manipuliavimo.

Šis manipuliavimas – tai žinomo kūrinio atkartojimas taikant visuotinumo idėją – globalizacijos, vienodumo ir sistemos, kuriais pasižymi paplitęs populiarusis meno istorijos aiškinimas. Autorius su humoru ir lengva kritika bando atskleisti ir apibrėžti Europos ir JAV pripažintos, visuotinės meno istorijos erdvėlaikį bei sisteminį jos vaizdą. Projekte „Šiuolaikinis vaizduojamasis menas“ („Contemporary Visual Art“) Stano Masár perteikė visuotinai žinomus darbus standartizuota piktogramų kalba, kuri pabrėžia ryškiausius jų bruožus. Menininkas trina ribas tarp meno ir dizaino, atvaizduodamas piktogramas ant grindų, vaikiškų dėlionių, šachmatų stalelio ir t. t.

Mindaugas Lukošaitis – universalus savo kartos menininkas, „paveldėjęs“ visas geriausias savybes iš kiek vyresnės, „pirmosios“ Lietuvos interdisciplinininkų kartos, debiutavusios XX a. 9-jo dešimtmečio pabaigoje 10-jo pirmoje pusėje. Tačiau Lukošaičio „vizitine kortele“ tapo ne sudėtingos instaliacijos ar skaitmeninės medijos, o piešinių grafitu ciklai.

Bendrų „instaliatyvaus interdiscipliniškumo“ tendencijų fone Lukošaičio piešiniai kontrastuoja savotišku formos „archaiškumu“, tarsi „neotradicionalizmo“ prieskoniais. Grafito technikai tinka pilietinių ir kitokių karų, politinių suiručių meto smurto temos, ji natūraliai susisieja su monochromine „dokumentine“ fotografija, ypač prisiminus prastos kokybės, retušuotą tušu ar tuo pačiu grafitu, pokario sovietmečio propagandinę fotografiją. Lukošaičio piešiniai – tarsi „reportažai iš įvykio vietos“, tačiau formali piešinių logika perkelia „reportažą“ į kitą – šiuolaikinio meno „metadiskursą“.

Naujausias Lukošaičio piešinių ciklas „Talvisota“ („Žiemos karas“) patvirtina ir įtvirtina visas minėtas piešinių savybes. Šiame cikle estetinis piešinių išgryninimas ir jų patrauklumas pasiekia kone tobulą dekoratyvumo lygmenį. Susidaro įspūdis, kad Lukošaitis po truputį išvalo savo piešinius nuo turinio ir artėja prie kažkokio dekoratyvaus ar abstraktaus idealo, piešinio esmės.

„Artscape“ – ilgalaikis tarpdisciplininis projektas, pradėtas 2009 metais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine, kaip bendras trijų organizacijų „Menų vartai“, „Kino Pavasaris“ bei „Vilniaus džiazo festivalis“ renginys, pristatantis XXI amžiaus Europos šalių meno scenas. Galerijoje VARTAI vykstančioje „Artscape“ dailės programoje pristatomi išskirtiniai užsienio šalių menininkų solo projektai drauge su lietuvių kūrėjų darbais. Iš viso projekte jau dalyvavo 36 Lietuvos ir Europos menininkai: Ignasi Aballí, Hans Op de Beeck, Laura Garbštienė, Ugnius Gelguda, Jesper Just, Žilvinas Landzbergas, Atelier van Lieshout, Dainius Liškevičius, Miks Mitrēvics, Gintaras Makarevičius, Svajonė ir Paulius Stanikai, Erwin Wurm ir kt. Nuo 2012 metų „Artscape“ parodų ciklas prasiplėtė, parodas kviečiami rengti menininkai iš viso pasaulio.