.
2014    11    17

Fotoreportažas iš Venecijos Architektūros bienalės: beieškant Lietuvos (paviljono)

Vytautas Michelkevičius

L1190737

Nors Venecijos 14-oji Architektūros bienalė jau artėja į pabaigą, bet vis dar galite ją suspėti aplankyti.

Šiais metais pirmąkart Architektūros bienalės trukmė padvigubinta ir ji vyksta tiek pat kiek ir meno bienalė iki lapkričio 22 dienos, tačiau jau rugsėjį teko girdėti iš vietinių architektų, kad tokia ilga trukmė nepasiteisino, nes buvo labai mažai lankytojų. Kadangi iki šiol teko lankytis tik meno bienalėse, tai Architektūros bienalę galiu lyginti tik su jomis. Vienas akivaizdus skirtumas, kad patirti šią bienalę galima žymiai greičiau, nes kūriniai ir objektai visai kito mastelio, o, be to, paviljonų mieste vos vienas kitas. Taip pat beveik niekur per atidarymą nebuvo eilių ir buvo galima ramiai aplankyti didžiąją dalį paviljonų. Dauguma iš 66 dalyvaujančių šalių sutilpo Giardini ir Arsenalėje.

Visos bienalės tema buvo „Fundamentals“ (liet. principai, pagrindai) ir ji susidėjo iš trijų pagrindinių dėmenų: Nacionalinių paviljonų parodų sumos, įvardintos kaip „Absorbing Modernity 1914-2014“ (liet. Perimant modernybę“), parodos „Monditalia“ (Liet. Italijos pasaulis) Arsenalėje ir pagrindinės Rem Koolhaso kuruotos parodos „Architektūros elementai“. Į „Monditalia“ parodą buvo pakviestos kitos bienalės sekcijos (kinas, šokis, teatras ir muzika) tam, kad „nuskanuotų“ Italiją ir pristatytų jos dabartį kaip emblematinę globalios situacijos būklę. Panaudodama kaip sceną nemažą dalį Arsenalės ši paroda pristatė aibę filmų, tyrimų projektų, instaliacijų ir performansų.

Pasak Koolhaso visos parodos ir renginiai atliko architektūros „auditą“, klausdami „Ką mes turime?“, „Kaip mes čia atsiradome?“, „Ką mes galime padaryti ir kur link judame iš čia?

Skaitytojus nuvilsiu pasakydamas, kad kaip dažnai būna visų laimėtojų paviljonų neaplankai dėl vienų ar kitų priežasčių, tad apie juos siūlyčiau pasiskaityti čia.

01

Katalogą Rem Koolhasas pradėjo teiginiu „Architektūra ne architektai“, o savo kuruotoje pagrindinėje parodoje kiekvieną atskirą erdvę skyrė vienam architektūriniam elementui. Pavyzdžiui, viena salė buvo pilna įvairiausių langų nuo XVIII amžiaus ir maloniai priėjęs durų kolekcininkas seras britas pasakojo apie jų unikalią pasaulyje langų kolekciją (dažnu atveju su stiklais!) su seniausiais egzemplioriais, siekiančiais XVI amžių. Brookingo nacionalinėje kolekcijoje yra daugiau kaip 500.000 eksponatų.

02

Kita erdvė buvo skirta balkonams

03

Ir mus sudomino įdomus Lietuvos dalyvavimas čia. Iš pirmo žvilgsnio kažkas atrodė ne taip, bet geriau įsižiūrėjus supratome, kad modernizmas pas mus vyko atvirkščiai.

04

Dar vienas patraukęs dėmesį eksponatas iš balkonų serijos. Ypač apatinė jo dalis.

05

Tolėliau tyrimas pristatė klozetus

06

Ir pasirodo, kad jų forma nekito apie 2000 metų

07

Ši erdvė buvo skirta židinių analizei

08

O bienalės parduotuvė leido kiekvienam pasidabinti atitinkamo architektūros elemento marškinėliais. Beje, kiekvienas elementas turėjo savo katalogą ir juos buvo galima nusipirkti atskirai arba visus kartu kaip vieną didelę knygą.

09

Vienas iš labiausiai įstrigusių ir Lietuvai aktualių paviljonų – Lenkija. Jame praktiškai kaip haliucinacija levitavo jos nacionalinio herojaus Josefo Pilsudskio kriptos stogas (baldakimas). Tai buvo 1:1 kopija pastatyta pagal 1937-ųjų originalą.

IMG_6445

Greta Šiaurės šalių paviljono šliejosi Kuveito vandens bokštas, nemokamai dalijantis vandenį – vieną iš svarbiausių resursų. O paviljono viduje vyko paroda, pristatanti Šiaurės šalių pagalbą Afrikai 1960-aisiais tampant nepriklausomomis ir moderniomis.

IMG_6446

Šiaurės šalių paviljone dalyvavo ir Igno Krunglevičiaus audiovizualinė instaliacija „Telesufleris“ (Teleprompter), peržaidžianti pirmųjų Afrikos šalių (Tanzanijos, Zambijos ir Kenijos) prezidentų kalbas 1960-aisiais.

IMG_6460

Austrijos paviljono paroda „Plenumas. Galios vietos“ pristatė galios santykius visame pasaulyje. Pirmiausia perpiešė visas vėliavas pagal spalvų santykius.

IMG_6464

O tada sukūrė visų šalių parlamentų pastatų modelius, išlaikydami vieną santykių dydį ir nurodydami statybos datą. Centre iš viršaus į apačia (Lesotas, Latvija, Lietuva, Libanas).

IMG_6465

Išdidintas Lietuvos parlamentas, o gal net jį būtų galima pavadinti paviljonu?

IMG_6480

Šveicarijos paviljone buvo eksponuojamas anglų architektūros vizionieriaus Cedric Price „Fun palace“ (1961) modelis. Nors jis niekada nebuvo realizuotas, tačiau padarė didelę įtaką Paryžiaus Pompidou meno centrui ir jo architektams Richard Rogers ir Renzo Piano.

IMG_6482

Beveik visa Šveicarijos paviljono erdvė buvo tuščia ir laikas nuo laiko į ją įvažiuodavo konsultantai su skirtingais Cedric Price ir šveicarų sociologo išradėjo Lucius Burckhardt archyvais vežimėliuose bei pradėdavo apie juos pasakoti nustebusiems lankytojams. Ar tik šis elegantiškas parodymo performansas neprimena „Už baltos užuolaidos“? Vienas iš sociologo „išradimų“ buvo „Pasivaikščiojimologija“ (angl. Strollology) – pasivaikščiojimo mokslas, besidomintis ne tik fasadais ir architektūra, bet ir pavyzdžiui purvu konkrečioje kaimynystėje ar nakties tamsumu.

IMG_6483

Greta Giardini esančiame sode-oranžerijoje galime aplankyti neoficialų švedų paviljoną Fittja (kaimynystė netoli Stokholmo), kuriame visą vasarą vyko intensyvi programa ir žemdirbystės dirbtuvės.

L1190717

Ir staiga pereiname į Arsenalę bei kylame į jos paviljonus.

L1190729

Turbūt mums artimiausias būtų NRJA biuro sukurtas Latvijos paviljonas pristatantis dar netyrinėtą pokario architektūrą ir kuriantis jos duomenų bazę

L1190737

Fragmentas iš instaliacijos

L1190745

Instaliacijos viduje

L1190749

Visai netoli, taip pat Arsenalėje, buvo Estijos paviljonas su interaktyvia instaliacija „Interspace“ apie viešąsias erdves

L1190754 2

Štai čia vienas iš Monditalia tyrimų projektų „Radical Pedagogies“ gavęs specialų paminėjimą (special mention)

L1190754 3

Ir jo fragmentas

L1190886

Dar viena Monditalia parodos instaliacija

L1190891

Architektūriniai objektai iš druskos

L1190897

Tyrimų projektas „Nightswimming“ apie diskotekas Italijoje nuo 1960-ųjų iki dabar

L1190901

Ir jo aprašas

L1190923

Verslininko darbotvarkė

L1190924

Su klimato atšilimu susijęs projektas. Spausdintuvas realiu laiku pagal gautus duomenis piešia sieną tarp Italijos ir Austrijos, nes tirpstant Alpių ledynui geografinis sienos kontūras nuolat keičiasi

L1190927

Kiekvienas lankytojas galėjo pasiimti sau nubrėžtą sieną, kuri kiekviename piešinyje buvo vis kitokia

L1190934

Dar viena instaliacija Arsenalėje

L1190938

Uždarytas Gruzijos paviljonas puikiai atliko savo funkciją architektūros bienalėje, kalbėdamas apie Gruzijoje dažną saviveiklos architektūrą. Jis išties buvo pastatytas pernai meno bienalei kaip projekto „Kamikadze lodžija“ dalis, tačiau nors ir šiemet neveikdamas oficialiai, jis buvo apžiūrimas iš išorės.

L1190958

Čilės paviljono (Sidabrinio liūto laimėtojo) „Monolitinės kontroversijos“ ekspozicijos centre buvo blokas, pagamintas iš 1972 TSRS jai dovanotos įrangos tam, kad sukurtų socialinio būsto programą. Čia jis atstovavo įvairias Čilės politines programas ir jų kontroversijas

L1190962

Įėjimas į Čilės paviljoną su atkurtu interjeru iš blokinio namo

L1190977

Išėjimas iš Arsenalės

L1190978

Kadangi ruduo potvynių metas, tai gal pravers šis žemėlapis, kuris rodo alternatyvius takus, kai Venecija užlieta

Galiausiai vos prieš keletą savaičių paaiškėjo, kad Lietuva pagaliau pirmąkart dalyvaus ir Venecijos architektūros bienalėje, tad 2016 metais lauksime šio benefiso.