Elenos Balsiukaitės – Brazdžiūnienės tapybos paroda „Varnų bažnyčia“ galerijoje „Meno niša“

Spalio 22 d., trečiadienį, 18 val. galerijoje „Meno niša“ (J. Basanavičiaus g. 1/13, Vilnius) atidaroma Kauno menininkės Elenos Balsiukaitės – Brazdžiūnienės  tapybos paroda „Varnų bažnyčia“ .

Tai jau trisdešimt pirmoji menininkės personalinė paroda. Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės darbų yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Modernaus meno centras, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Vokietijoje.

Menininkė nuolat ieško  ir įkvėpimą randa tiek kultūroje tiek kasdienėje aplinkoje, nes stebi ją kitaip – įdėmiau.  Taip stebint, prisimenant į menininkės akiratį pateko ir varnos, kurių vieną kitą jau ankščiau galėjome pastebėti E. Balsiukaitės darbuose. Tačiau šioje, karaliaus varnos – po vieną, po dvi, būriais, apsilankius parodoje gal pavyks išvysti ir „Varnų bažnyčią“.

Elena Balsiukaitė – Brazdžiūnienė apie varnas.

„Pamenu, vaikystėj klausdavo „Ar nori pamatyti varnų bažnyčią?“ – jei atsakydavai, kad taip, tada suimdavo už galvos ir pakeldavo. Nieko nesuprasdavau. O dabar galvoju, kad varnų bažnyčia – tai medis pilnas varnų.  Aš jas stebiu kasdien, o jos mane irgi. Savaip bendraujam, bet nesuartėjam. Jos kaip maži juodi mersedesai žvilga saulėje. Arba snūduriuoja rūke, arba kaip griežtos ponios tvirtai žingsniuoja šaligatviu. Visada išlaiko distanciją. Jos man reikalingos, aš joms –ne. Reikalingos nes treti metai jas tapau. Jaučiu, kad atradau sau motyvą, per kurį reiškiu savo būsenas.  Randu formą savo liūdesiui ir ilgėjimuisi. Be sentimentų. Ir vis ieškau spalvos juodume.

O viskas prasidėjo, kai vieną kartą, pavasarį pamačiau ir išgirdau dainuojančią varną. Jinai dainavo vieną žodį Pa-sau-lis. Įtariu, kad buvo įsimylėjusi. Vis užversdavo galvą į dangų ir išskleisdavo sparnus. Tokią ją ir nutapiau.

Šiandien aš neabejoju, kad  tapysiu varnas tol, kol tapysiu.“

Paroda veiks iki lapkričio 8 d.