Dviejų parodų atidarymai galerijoje „Meno parkas“

Kovo 21 d. (trečiadienį) 18 val, galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo ir antrojo aukšto ekspozicinėse erdvėse vyks parodos „Esame čia“ atidarymas. Parodą organizuoja: Torunės (Lenkija) šiuolaikinio meno centras „Znaki Czasu“ („Laiko ženklai“) ir galerija „Meno parkas“. Atidaryme dalyvaus kolekcininkas Krzysztof Musiał ir Torunės šiuolaikinio meno centro „Znaki Czasu“ direktorius Wacław Kuczma.

Sėkmingo verslininko, aistringo meno projektų rėmėjo, pelniusio Lenkijos „Kultūros mecenato“ titulą (2002 m.) – Krzysztof Musiał – kolekcijos pristatymas galerijoje „Meno parkas“. Parodoje „Esame čia“ pristatomi lenkų darbai, sukurti po antrojo pasaulinio karo iki šių dienų, atrinkti iš esminės kolekcijos Lenkijoje savininko – Krzysztof Musiał – kolekcijos.
Avangardo laikotarpį šioje kolekcijoje atstovauja vieni ryškiausių laikotarpio eksperimentatorių – Katarzyna Kobro ir Władysław Strzemiński. Šių kūrėjų pasiekimai sukūrė sąlygas atsirasti neoavangardizmo reiškiniui, kurį čia atstovauja Edward Krasiński ir Henryk Stażewski. Svarbi parodos dalis – kūriniai, skatinantys platų seksualinės tematikos suvokimą bei kūriniai, kalbantys apie teigiamus ir neigiamus žmogaus gyvenimo aspektus. Šios temos nagrinėjamos autorių – Alina Szapocznikowa, Barbara Falender, Łukasz Stokłosy, Karol Radziszewski, Wojciech Ćwiertniewicza – darbuose.
Paroda taip pat suteiks galimybę susipažinti su meno grupių atstovais, kurios susiformavo pokariniame lenkų mene. Krokuvos grupė „Wprost“ (liet.: tiesiogiai) pristato tokių žinomų Lenkijos menininkų, kaip Zbylut Grzywacz, Leszek Sobocki ar Jerzy Nowosielski darbus. Figuratyviai tapybai kolekcijoje oponuoja plačiai suvokiami abstraktaus meno objektai Wojciech Fangora, Jerzy Tchórzewski, Jan Berdyszak, Tadeusz Brzozowski, Tomasz Tatarczyk, Leon Tarasewicz ar Jan Tarasin paveiksluose.
Vis dėl to, sąrašas kūrėjų, kurių kūriniai bus rodomi parodoje žymiai ilgesnis, o parodos kolekcija suteiks galimybę susipažinti su skirtingomis technikomis, kurias naudoja menininkai.

Kolekcininkas Krzysztof Musiał – Varšuvos technikos universiteto ir prestižinės verslo mokyklos INSEAD (Fontenblo, Prancūzija) absolventas. Nuo 1979 m. gyveno ir dirbo Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje ir JAV. 1990–2001 vadovavo paties įkurtai firmai ir vienai lyderiaujančių įmonių Lenkijos kompiuterių rinkoje „ABC Data“ Varšuvoje. Daugybę metų tiek Lenkijoje, tiek už jos ribų sponsoriauja įvairius meno projektus: parodas, koncertus, teatro ir operos spektaklius, pasaulinius jaunųjų vokalistų kursus, literatūros projektus, remia ne vieną valstybinės institucijos kolekciją.

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „Nedaloma istorija“ dalis. Projektas skirtas Lietuvos valstybės ir kaimynių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – atkūrimo 100-mečiams paminėti.

///////////////////////////////////////////////////////////////////////////////////

Kovo 22 d. (ketvirtadienį), 18 val., galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks Marijonos Sinkevičienės parodos „Atmintis“ atidarymas. Paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Laikas, kuris praėjo, visuomet palieka žymes, ženklus, kuriais mena įvairius etapus išskiriančius ir atžyminčius visuomenės, žmonijos judėjimą laiko tėkmėje. Laike vyksta įvairūs pokyčiai: politiniai, ekonominiai, kultūriniai. Visa tai sudaro praeities laiką, kurį prisimename skaitydami ženklus, matydami paliestas laiko žymes, rezultatą, kurį patiriame dabartyje.

Šio kūrybinio darbo tikslas – įprasminti Lietuvos istorinę atmintį, siekiant perteikti tautos nueitą kelią ir ryžtą, išsaugoti globalias vertybes. Perteikti mūsų tautos gilias tekstilės tradicijas konceptualioje kūrinio raiškoje.

Šis tekstilės darbų ciklas byloja apie mūsų tautos istoriją, įvykius, kuriuos Lietuva patyrė: Lietuvos valstybingumo 100-metis, atkurta nepriklausomybė, Sausio 13-oji, tremtis, partizanų kova ir kt.

Pagrindinė kūrinio idėja – istorinė atmintis. Ją pateikti Lietuvos visuomenei kaip mūsų Tautos dokumentą, kuris visuomet primintų, kad Laisvė turi savo kainą, kuri aplaistyta didvyrių krauju bei ja ugdyti visuomenės pilietiškumą, ypač jaunimo, ateities kartų.

2008 m. teko dalyvauti Raseinių krašto istorijos muziejaus organizuotame projekte Mokslinė – tiriamoji ekspedicija ,,Kultūros paveldas – sakralinė tekstilė”. Projekto metu lankėme Raseinių krašto bažnyčias ir studijavome sakralinės tekstilės audinių technikas, juostas, siuvinėjimus, kuriuos taikau savo kūrybiniuose darbuose kaip mūsų tautos paveldo tęstinumą ir išsaugojimą ateities kartoms. Tai – atmintis, visuma, kurią galime įvertinti dabar.

Kūriniuose naudojami tekstai paimti iš himno, eilėraščių, lietuvių liaudies dainų, atspindinčių atskirus Lietuvos valstybingumo 100-mečio istorinius etapus: Sąjūdžio mitinguose, Sausio 13-osios didvyrių, žuvusių už nepriklausomybę skanduotės, skambėjusios lietuvių lūpose ir širdyse, tremtinių, partizanų dainos, maldos, kurios lietuvių tautą lydėjo per visą šį laikotarpį.

Marijona Sinkevičienė

Paroda „Atmintis“ buvo įtraukta į Vilniaus miesto savivaldybės jubiliejinių renginių sąrašą. Šiais metais bus eksponuojama Lietuvos Užsienio reikalų Ministerijoje, Lietuvos ambasadose Rygoje, Taline, Varšuvoje ir Briuselyje.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.

Parodos galerijoje „Meno parkas“ Kaune veiks iki balandžio 21 d.