.

Vilniaus oro uoste – Ch. Herwig ir N. Grospierre fotografijų ekspozicija po atviru dangumi

christopher-herwig-soviet-bus-stops

 Iki gruodžio 30 d. Vilniaus oro uosto teritorijoje po atviru dangumi veiks pasaulyje žymių fotografų parodos: kanadiečio Christopher Herwig „Soviet Bus Stops“ (liet. „Sovietinės autobusų stotelės“) bei šveicaro Nicolas Grospierre „Lithuanian Bus Stops” (liet. „Lietuviškos autobusų stotelės). Paroda yra dviejų autorių žvilgsnis į smulkiosios architektūros objektus buvusioje Sovietų Sąjungoje.

Ch. Herwig projektą „Soviet Bus Stops“ pradėjo dar prieš 15 metų, o menininko darbus galima išvysti „National Geographic“, „CNN Traveller“, „Natural History“, „Lonely Planet“ ir panašiuose įtakinguose leidiniuose. Jo fotografijos vaizduoja vadinamųjų Rytų bloko šalių įdomiausius smulkiosios architektūros pavyzdžius. Parodoje eksponuojamos autobusų stotelių fotografijos iš kaimyninių, taip pat Artimosios Azijos šalių bei menininko įspūdžiai iš naujausios kelionės po Rusiją.

Šveicarų menininkas Nicolas Grospierre, šiuo metu kuriantis Lenkijoje, savo kūryboje kvestionuoja sovietinę kultūrą ir architektūrą, idėjas ir istorijas, slypinčias po vizualumu. 2008 m. šis menininkas Venecijos architektūros bienalėje gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą už geriausią nacionalinį paviljoną. N. Grospierre fotografijų serija „Lithuanian Bus Stops“ leis C. Herwig užfiksuotus vaizdus palyginti su Lietuvos sovietmečio laikotarpio autobusų stotelėmis, kurių iš viso jo kolekcijoje – beveik 30.

Vilniaus oro uosto teritorija šiai parodai pasirinkta neatsitiktinai – ši tranzitinė erdvė tampa simboline vieta, priglaudžiančia stoteles fotografijose keliems mėnesiams Lietuvoje ir sukuria visiems prieinamą galeriją po atviru dangumi. Sovietinės autobusų stotelės savo architektūra bei funkcijomis skiriasi nuo dabartinių stotelių. Šiandien jos, kitaip, nei sovietmečiu – populiarus reklamos plotas. Ch. Herwig ir N. Grospierre parodoje vaizduojamos stotelės atskleidžia jų turtingą ir neįprastą vizualumą bei kalba apie pasikeitusių laikų padiktuotus funkcinius ir estetinius pokyčius.

Projektą vykdo VšĮ „Meno vadybos platforma“, kuruoja Raimonda Tamulevičiūtė. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija