Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
Ričardo Nemeikšio paroda „Blizgučiai“ galerijoje „Akademija“
Sausio 7 d., pirmadienį, 17 val. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Akademija“ atidaroma Ričardo Nemeikšio paroda „Blizgučiai“.
Parodoje pristatau darbų ciklą “blizgučių” tema. Blizgučiai yra kiekvieno mano darbo pagrindinis segmentas. Blizgučių detalės leidžia man laisvai “mixuoti” įvairius stilius , jais laisvai manipuliuoti, atskleidžiant kiekvieno darbo papildomą specifinį “blizgučių” turinį. Tai buvo tarsi idea fix, pasinaudoti pagrindiniais ekspresionizmo, abstrakcionizmo, poparto ir pan. raiškos bruožais. Konceptualizuojant idėją, naudojau skirtingus paviršius: drobę, kartoną, klijuotę.
Dirbant, mane aplankė draugas (bičiulis) – košmaras, aš negaliu žmogaus taip vadinti. Abiejų žodžių reikšmės dabar yra išniekintos, draugas – tovaršč– stalinistinė kaukė, bičiulis – šiandieninių bolševikų viešas slaptažodis, nors iš tikro tai ne visai tiesa, bet praeitis uždeda nenuplaunamą raudoną žymę man ir mano kartai. Aš, iš esmės pritardamas, socdemokratinėms idėjoms, niekada nepamiršiu, kad dabartiniai socdemai yra tarsi koloborantai, nors dabar, ko gero, jie atrodo “beveik”kaip tikri avinėliai.
Grįžtu prie pradžios, draugas, tarp kitko, pasakė, kad mano darbai su blizgučiais yra religinio turinio. Akimirka nustebau, bet iš karto suvokiau, kad jis teisus. Man ši tema nerūpėjo, nes nesu religingas, apie tai negalvojau. Mane slėgė dabarties negeras kvapas ( smarvė), optimistiniam fasade, ir tiek. Blizgučiai – iš ties gera metafora!
Reziumė: tik pamanykit, aš ko gero esu religinis menininkas, tiesa, tai atsitiko visai netyčia, man to nenorint!
Ne visada atsitinka taip, kaip aš noriu, ir tiesa nėra tokia tiesmuka ir aiški, kaip b… ir p…… Kitą vertus, ponai, “čiem čiort nešutiet”, spręskit ir mąstykit patys. Be to, šios rašliavos galėtų ir visai nebūti – žiūrėkit į mano darbus.
– Ričardas Nemeikšis
