Man jūsų taip pat gaila, Kęstuti Šapoka!

Po prieš kelias savaites mūsų svetainėje pasirodžiusios kritikės Eglės Juocevičiūtės recenzijos apie Kęstučio Šapokos kuruotą parodą „Laisvalaikis, sportas, kultūra“, redakcija gavo reakcingą laišką iš prof.  Vytauto Bukausko-Matuko, kuriame jis išreiškia atvirą nuomonę apie kritiko ir menininko K. Šapokos veiklą. Kadangi esame atviri visoms nuomonėms, šiuo tekstu nusprendėme pasidalinti su Jumis, mieli skaitytojai:

„Prieš kelis metus teko sureaguoti į kažkurį profanišką šito „veikėjo“ – Kęstučio Šapokos – projektą, spaudoje bandytą pateikti kaip labai „konceptualų“. Maniau, kad pasipuikavęs savo „povo plunksnomis“, pasimėgavęs vienadienėmis ir bukomis „akcijomis“, šitas veikėjas nugarmės į užmarštį, kaip nugrimzta daugybė tokių „revoliucionierių“ – juk visokių keistuolių pasitaiko.

Ale, pasirodo, klydau! Net ir mūsų rimtąją kultūrą uzurpuoja tokie meno ir kritikos valinskai, be jokios atsakomybės ir dažniausiai be jokių argumentų, dergiantys ir parazituojantys viską aplinkui, sėjantys neigiamą energiją, kritikuojantys bet ką arba, kaip taikliai sako viena jauna kritikė – ką nors (kad tik kritikuoti) dėl penkių minučių pigios šlovės, tarsi kokio  televizinio šou dalyviai, pasiryžę bet kam – parodyti užpakalį ar pademonstruoti tai, kas tabaluoja tarp kojų, bet kokiai kvailystei, kad tik „būti matomam ir įžymiam“. Žinoma, koks šūdas ant šaligatvio taip pat yra gerai matomas, tiesiog lenda į akis (ir uoslę) kiekvienam praeiviui, bet nepainiokime to su ką nors nuveikusių asmenybių įžymumu.

Štai jau antrą kartą Šapoka sukurpia iš pažiūros (paviršiumi) efektingą parodpalaikę ir „papuošęs“ ją arogantiškais pareiškimais (apie juos vėliau) „nubruka“, suprask, anot Šapokos, bukiems žiūrovams. Ne paslaptis, kad ironija ir cinizmas – silpnumo ir neįgalumo požymis, pigus, žmonių, kurie patys nesugeba sukurti nieko pozityvaus ir išliekamo, ginklas. Kitaip sakant – lengviausias kelias – griauti ir tyčiotis.

Ką gi, jei jau nubruka tokią parodėlę, tai tadu reikėtų tarti apie ją keletu žodžių ir iš tų, atseit, „kvailų“ žiūrovų pozicijos. Nebūčiau to daręs, bet paskatino Artnews puslapyje publikuotas taiklus, argumentuotas jaunos dailės kritikės straipsnis. Vis dėlto, man pasirodė, kad šiame straipsnyje labai jau švelniai atsiliepiama apie atvirai kičinę ir beprasmišką parodą, jei šį suneštinį (sumuštinį) šiukšlyną apskritai galima pavadinti paroda.

Bet gana emocijų, pereikime prie argumentų. Paroda „Laisvalaikis, sportas, kultūra“ subudavota iš pažiūros, tikrai efektingai. Bet ar to pakanka sukurti prasmei? Be gana tuštoko bandymo sukurti dirbtinę opoziciją – priešpastatyti kelis, nežinia iš kur ir kada ištrauktus, paskubomis sukurptus spalvingus kūrinėlius rimtai, per pusšimtį metų susiklosčiusiai mūsų tapybos tradicijai, išsaugojusiai ir puoselėjusiai mūsų tautos Esatį, tūkstantmečius kauptos gilios liaudies pasaulėjautos ir kūrybos klodus – neryškėja daugiau jokios logiškai ar intuityviai apčiuopiamos koncepcijos bruožai. Taigi, dominuoja lakuotas, blizgantis paviršius, po kuriuo nieko nėra. Kelių atsitiktinių, niekur ir niekada negirdėtų asmenų, vadinančių save tapytojais ir ciniško rėksnio iš šou pasaulio kompanija. Ar tai jau opozicija?!

Taip, visokie algiai-greitai ar niekuo nekalto gyvūno iškamša galbūt ir pritrauks keletą smalsuolių, bet, manau, rimti žmonės vis tiek eis žiūrėti rimto meno. Juk ir cirkas kada nors pabosta.

Apie tą nelemtą „opoziciją“ visai pamiršau kaip tik todėl, kad tokios opozicijos kūrimas savaime yra daugiau negu naivus. Galų gale, ir pats Šapoka, užspeistas į kampą, savo interviu nesugeba argumentuotai išdėstyti parodos koncepcijos, galų gale, elementarios pagrindinės idėjos ir griebiasi… arogancijos šiaudo. Bet, gerbiamas visų galų „meistre“, Šapoka, ta arogancija ir juokeliai, tiesiog skamba nevykusiai, jie nei juokingi, nei šmaikštūs ir jais tyčiojatės nebent… iš savęs! Nors, tiesą sakant, tai,  kad esate dvasios ubagas, visai nejuokinga!

Galų gale, ar sveikos psichikos, nuovokos žmogus viešai vadintų save „pusdieviu“!? Atsakymas, manau, visiems aiškus…

Iš tiesų, vienintelis jausmas aplankius parodą, kad iš tavęs tiesiog tyčiojamasi, nes apčiuopti parodos gijos, tų prasminių sluoksnių, be tuščio šokiravimo, tikrai nepavyksta. Akivaizdu, kad parodos organizatorius kliaunasi nuostata, kad kokias nors prasmes tame jovale menotyrininkės vis tiek sužvejos. Bet, laimei, šį kartą ant kabliuko niekas neužkibo.

Šapoka drįsta taip atsainiai kelias mūsų tautinės tapybos pasididžiavimo kartas (vienai iš jų priklausau ir aš) vadinti apsimelavusiomis! Bet, gerbiamas Šapoka, rengiate jau antrą parodą po susikompromitavusio politiko Artūro Zuoko sparneliu ir kuriate jam įvaizdį, kitaip sakant, naiviai (o gal ciniškai už pinigėlius?) tarnaujate jo interesams! Kaip pavadinti nesančiai Gugenheimo galerijai skirtą parodėlę JMVMC taip „nekaltai“ įsiterpiančią į jūsų, atsiprašant –pusdievi, parodą „Laisvalaikis, sportas, kultūra“ (beje, tokį pavadinimą gali sugalvoti tik žmogus be vaizduotės)? Tai kas jūs, pone Šapoka, po viso šito esate? Kuratorius? O gal labiau tiktų politinės prostitutės arba melagio apibūdinimas?.. Ir ką mąsto dailininkai, sutinkantys dalyvauti šito „veikėjo“ parodose? Ar juos taip pat apkvailinate, gal užhipnotizuojate, pone Šapoka?

Apskritai, ką jūs išmanote apie anuos laikus, kuriuos taip neatsakingai vadinate melo epocha!? Juk tik giliai širdyje užslėpę tautines ambicijas, dirbdami išvien su dailininkais, mes, sovietinio intelektualinio ir biurokratinio elito atstovai, ardėme tą baisią sistemą iš vidaus, valėme nuo kitataučių, skatinome tuometinius dailininkus brandinti savo kūryboje giliuosius, ekspresyvius liaudies kūrybos slėpinių klodų daigus ir taip tyliai, nesiafišuodami vedėme Lietuvą ir jos Kultūrą į nepriklausomybę! Taigi, verčiau patylėtumėte, ponas Šapoka, užuot svaidęsis naiviais, sakyčiau net mažvaikio, kaltinimais! Nežinau ko ten prigrūdote į tą parodą JMVMC, bet Kultūros tenai tikrai nėra.

Znamierowskį gretinate su Čiurlioniu, ponas Šapoka. Arba jūs tiktai nuoširdžiai naivus arba paprasčiausiai kvailas. Suprantu, kad, galbūt, mano nuomonė kiek drastiška, bet, gerbiamieji, kiek galima kentėti šito šarlatano siautėjimą dailėje ir dailės kritikoje? Kodėl gi neatsakius šiam apsišaukėliui jo paties žodžiais ir neparodžius jam jo vietos – istorijos šiukšlyne, keistenybių kunstkameroje, kartu su savo „bendraminčių“ šutve. Tegul ten ir žaidžia opozicijas…

Beje, jei jau prabilome apie menotyros specialybę, tai, šiam veikėjui vis reiškiantis, teko pasidomėti jo menotyrine veikla, konkrečiai – daktariniu darbu! Patikėkite, tokį „veikalą“ parašytų bet kuris bent kiek labiau praprusęs, vidurinę mokyklą baigęs pilietis, pasiskaitęs kokio Ernsto Gombricho dailės istoriją ar Lucie-Smitho „stilius po keturiasdešimt penktųjų“… Nežinau kas, kodėl ir už ką Šapokai suteikė tą laipsnį (šita nešvaria istorija reikėtų pasidomėti atskirai), bet po juo vis tiek juk neužmaskuosi diletantizmo ir tuščių „menotyrininko“ ir „kuratoriaus“ ambicijų. Nejuokink, Šapoka, svieto! Žinoma, galima iš profesionalios dailėtyros daryti pigų šou, keiktis, visaip išsidarinėti, braidant po vulgarios žurnalistinės sociologijos purvą (juk visiems akivaizdu, kad rimtai, giliai ir dvasingai išanalizuoti dailės kūrinio nesugebate), bet ar ilgam užteks „parako“?

Panašu, kad „per visus galus“ stengdamasis sukurti ką nors „šokiruojančio“, prisimenant taip pat šio veikėjo ir jo žmonos „parodą“ ŠMC (ar ŠMC visiškai išsikvėpė?), Šapoka pamiršta, kad tokie „kūriniai“ (liežuvis nesiverčia juos tokiais vadinti), veiksmai nieko neteigia, į nieką nenurodo tik į save pačius – banalų veiksmą.

„Gerbiamas“ Šapoka, jei norite ką nors šokiruoti ar bent sukurti ką nors bent iš tolo panašaus į tai, nuvykite į kokį rimtesnį muziejų ir pasižiūrėkite Damieno Hirsto kūrinių. Nesakau, kad tai – kūryba, bet bent jau cinizmu toli toli pralenkia (ir, beje, sukurta gerokai anksčiau) tokius kaip jūs.

Taigi, „pusdievi“ (o gal puskvaili?) Šapoka, kurpdamas tokias parodėles ir žūtbūt stengdamasis kaip nors išsiskirti (kompleksai neduoda ramybės?!), sukurti dirbtinę opoziciją, tiesiog demonstruojate savo provincialumą, mėgėjiškumą ir prastą skonį. Tuo metu, kai tokie vidutinybės ir šarlatanai kaip jūs ir jūsų „bendraminčiai“ verčiasi per galvą, kad tik atkreiptų į save dėmesį, yra žmonių, kurie tiesiog ima ir tapo. Ir sukuria iš ties rimtų, dvasingų kūrinių, praturtinančių sielą be efektingo maivymosi!

Paroda „Laisvalaikis, sportas, kultūra“ (to, kas rodoma ŠMC net nevadinu paroda, nes tai – paprasčiausios degradacijos, tiek Šapokos su Kasparavičiūte, tiek ir ŠMC, kūrybinės impotencijos ir idėjų nebuvimo demonstravimas, nesveikas ekshibicionizmas ir nieko daugiau) neįtikina ne tik kaip opozicija, bet neįtikina niekaip, nes parodos neįmanoma išanalizuoti jokiais dailėtyrinės introspekcijos įrankiais nei metodais ir tai paliudija jauna kritikė, neveltui neradusi savo kritiniame arsenale reikiamo instrumentarijaus (o, patikėkite, esu girdėjęs, kad menotyros katedroje studentės išmokomos kuo įvairiausių ir kuo lanksčiausių analizės ir požiūrio būdų), vadinasi, paroda tiesiog nuoga ir beprasmė, ir be arogantiškos šios parodos organizatoriaus pozos, joje nieko nėra.

Tadu dar kartų pasitvirtina sena ir ne kartų patikrinta tiesa, kad dailininkai nėra pajėgūs patys sukurti rimtų, argumentuotų projektų. Žinoma, gerai, kai pasikliaunama dailininko intuicija, galbūt šiokiais tokiais skonio likučiais, bet, „gerbiamas“ Šapoka, profesionalumu to dar toli gražu nepavadinsi! Tai, ką jūs išradingai sudėliojote ir sukabinote galerijoje, reikia dar kažkaip ir pagrįsti!

Atrodo, kad tik jūs vienas, vargšeli, niekaip nesuprantate paprasčiausio dalyko – dvasinga kūryba gali turtėti ir gilėti prasmėmis iki begalybės, tačiau kiekvieną kartą atliktas vis kvailesnis veiksmas ar padarytas bukesnis kūrinys tiesiog bus toks pats lėkštas, kaip ir ankstesni, nes banalumui gylio kategorijos netaikomos. Tai ar verta stengtis, pone Šapoka?!

Matyt, reikėtų pykti, bet man tiesiog jūsų gaila!”

Prof.  Vytautas Bukauskas-Matukas.