.

Tūkstantmečio „Verpstėje” – tik nebegyvų didvyrių vardai

Aktyvusis garsiojo lietuvių (vis dar) ekspresionisto-primityvisto sūnus Tadas Blindauskas, savo darbais pagarsėjęs meile Tėvynei, jos žmonėms, krepšiniui ir tautinėms spalvoms, susižavėjo senoviškomis lietuviškomis verpstėmis. Savo naująją aistrą menininkas valstybės ir privačių palaikytojų sąskaita nusprendė išreikšti išdidinamas šį objektą iki paminklo, kaip ir visi šiais metais, skirto gimtinės vardo tūkstantmečiui paminėti. Paminklas „Draugystės kamienas“ užstos praeiviams kelią į Vingio parką, taip priversdama pėsčiuosius užversti galvą į jos didybę. Negana to, aktyvusis liaudmeistris šį objektą siekia paversti „interaktyviu šiuolaikinio meno kūriniu“ , kviesdamas žmones sudaryti šimto svarbiausių šalies žmonių sąrašą, kuris bus iškaltas „Draugystės kamiene“.  Tokiu šauniu publikos įtraukimu tikriausiai susižavėtų ir pats Claes Oldenburg, pristatęs pasaulyje beisbolo lazdų, mėsainių ir kitokių buitinių objektų. Tiesa, visuomenės dalyvavimas čia tik menamas, kadangi visą svarbių šaliai asmenybių (beje,  jos visos privalėjo būti jau išėjusios anapilin) sąrašą sudarė Scientologų Akademija. Taigi, publika iš viso šio negyvų didvyrių sąrašo negalės savo herojais išsirinkti nei Arvydo Samsabonio,  nei Andrėjaus Mamutovo.  Ir pats monumentas-verpstė jau ne visoms kartoms suprantamas – čia gi ne liepsnų iškeltas krepšinio kamuolys.  Bet tautos šauklys Blindauskas, kaip tikras šiuolaikinis menininkas, šiam savo sprendimui surentė tvirtą koncepciją :
„Ieškojau simbolio, kuris daugeliui lietuvių būtų artimas.
Verpstė mūsų istorijoje ir etnokultūroje buvo ne tik įrankis, bet ir meilės, atminimo ženklas. Joje išraižyti piešiniai vaizduoja amžinąjį Gyvybės medį. O medis lietuviui – taip pat reikšmingas“

Tad devynių metrų akmeninė verpstė ilgai primins apie tuometinę Tado Blindausko aistrą, gal net iki tada, kai kamiene bus galima iškalti ir „sabotažnikų“ vardus.