Architektai kreipia visuomenės dėmesį į postmodernistinio pastato vertę

Neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, jog buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje Vilniuje planuojama griauti, nes jo sklypą įsigijo mažmeninės prekybos bendrovė. 1985-aisias Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuotas objektas architektūriniu požiūriu yra, nepaisant statybų kokybės, vienas originaliausių ir svarbiausių lietuviškojo postmodernizmo pavyzdžių. Dėl šios priežasties nemaža architektų bendruomenės dalis sureagavo į situaciją keldami klausimą, ar objektą, įtrauktą į išsamiai sostinės architektūrą pristatantį leidinį „Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas“ (Leidykla LAPAS, 2016), įmanoma išsaugoti.

 Į šį klausimą reaguodamas miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame klausė „Kam gražus šis pastatas?“ ir leido suprasti, jog jeigu merui kas nors paaiškintų pastato vertę, miesto savivaldybė ieškotų kelių jį išsaugoti.

Architektūrinę literatūrą leidžianti leidykla LAPAS ėmėsi iniciatyvos miesto vadovą supažindinti su architektūros vertės kriterijais – išleido atviručių rinkinį su charakteringais postmodernistiniais buvusio Kelių policijos pastato fragmentais, dalija juos Vilniaus architektams ir kviečia juos rašyti savo asmeninius argumentus apie tai, kame jie mato šio pastato vertę. Visi atvirlaiškiai adresuoti miesto merui ir turėtų jį pasiekti jau pirmosiomis balandžio dienomis. Tikimasi, kad skirtingai nei oficialūs tarpinstituciniai raštai, dešimtys, o gal net šimtai žinučių privers R. Šimašių atidžiau pasidomėti architektūros istorija bei jos vertinimo kriterijais.

Vienas pirmųjų atvirlaiškį užpildęs architektas Audrius Ambrasas argumentuodamas, kad Kelių policijos pastato architektūra yra vertinga, teigia: „Tai yra tikras postmodernizmas: langų juostas čia pakeitė tiesiog proporcingos angos sienoje, sąmoningai formuojamos humaniškos prieigų erdvės, atraminės sienos įgauna ir meninę išraišką, atsiranda istorinių reminiscencijų“.

Šia akcija nesiekiama konfrontuoti su miesto valdžia ar protestuoti prieš bet kokius privataus verslo interesus šiame sklype. Tai – taikus būdas atkreipti dėmesį į šiuolaikinį paveldą, edukuoti visuomenę ir valdžios atstovus.

Sovietinio laikotarpio architektūra visuomenėje neretai vertinama neigiamai, nes asocijuojasi su okupacine ideologija. Šiuolaikinę architektūrą taip pat ne visada lengva įvertinti neturint speficinių žinių. Būtent dėl to leidykla LAPAS, bendradarbiaudama su Architektūros fondu, leidžia tęstinius pastarojo šimtmečio Vilniaus ir Kauno architektūros gidus, kuriuose siekiama pristatyti reikšmingesnius ir vertingesnius skirtingų stilių pastatus. Tokiu būdu siekiama, kad ateityje neprireiktų ilgų painių sąrašų bei normatyvų, draudžiančių griauti reikšmingesnius pastatus – jų apsauga veiks intuityviai suvokiant išsaugojimo vertę.

Atvirlaiškių srautą į Vilniaus miesto savivaldybę lydės ir speciali grupinė fotosesija – „flashmob“ įvykis. Gerą architektūrą vertinantys vilniečiai balandžio 1-ąją 14 val. kviečiami rinktis prie buvusio Kelių policijos pastato, kartu su jo autoriumi Kęstučiu Pempe fotografuoti jį ir taip archyvams išsaugoti vieną ryškiausių laikmečio architektūros ženklų.

Norinčius prisijungti prie akcijos ir gauti nemokamų atvirlaiškių, leidykla kviečia parašyti info@leidyklalapas.lt.

#keliupolicija

#geraarchitektura

#VilniusArchitectureGuide

Plačiau apie renginį: https://www.facebook.com/events/1145270785513673/