Andriaus Kviliūno ir Kęstučio Šapokos pokalbis pasibaigus „Niir“ projektui

2009 m. vasario 27 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Andrius Kviliūnas. Atsisveikinimas, 2009

Po neseniai pasibaigusio Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos projekto „Niir“ (Nuo idėjos iki reprodukcijos) Kęstutis Šapoka surengė trumpą interviu su vienu iš projekto dalyvių – Andriumi Kviliūnu. Pastarasis Lietuvoje žinomas kaip itin savito braižo video meno kūrėjas. Svarbu paminėti jog menininkas gyvena ir dirba ne sostinėje, o Panevėžyje. Apie „centro“ ir „preiferijos“ santykius, įkvėpimo šaltinius ir ateities planus kalbasi Kęstutis Šapoka ir Andrius Kviliūnas:

Kęstutis Šapoka (K.Š.) Esate vienas nuosekliausių Lietuvos video meno atstovų. Kaip ir kada susidomėjote video išraiška? Juk, kiek žinau, baigėte tapybos specialybę?

Andrius Kviliūnas (A.K.) Video susidomejau darydamas diplomini darbą „ Tekmės refleksija“. Tada pirma kartą iš G. Makarevičiaus išgirdau apie Bill Viola, Gary Hill, Tony Oursler.

K.Š. Kokie užsienio ar Lietuvos menininkai Jums padarė ar tebedaro įtaką? Ar, Jūsų manymu, Lietuvoje yra video menas? Kokie jo bruožai?

A.K. Pradžioje didžiausia įtaką darė G. Makarevičius, jo požiūris į meną. Iš užsienio menininkų Jaučiau Bill Violos itaką. Bet tai buvo kūrybos pradžioje. Vėliau ėmiausi domėtis nebyliu kinu, fluxus performatyviais filmukais, rusų propagandiniu kinu(Dziga Vertovas).

Aš pats nežinau kas tai yra video menas, jei jis yra Lietuvoje,  tai man nepatinka jo tariamas dokumentyvumas, angažavimasis ties socialine tematika. Man atrodo kad tai simuliacija.

K.Š. Tuo pačiu norėčiau paklausti, ar jaučiatės Lietuvių video meno (jei toks yra) visumos dalimi? Kiek žinau, gyvenate ir kuriate Panevėžyje ir, ko gero, daug kam, bent jau sostinės meno atstovams, tai asocijuotasi su sąlygine periferija. Kaip jaučiatės šiame kontekste?

A.K.  Manau, tai padeda išlikti originaliam ir neplaukti su Sostinės grandais pasroviui. Bet periferija , ar provicija man yra daugiau dvasinė būsena.

K.Š. Ar Panevėžyje užtenka erdvės reikštis? Ar apskritai jums ką nors reiškia „centro” ir „periferijos sąvokos?

A.K.  Neužtenka – todėl ir nedarau parodų Panevežyje. Mieliau dalyvauju parodose Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir tt.

K.Š. Kiek suprantu, didžioji Jūsų kūrybos dalis susijusi su Jūsų artima, net asmeniška aplinka? Gal galėtumėte kiek plačiau papasakoti apie savo filmų temas, idėjas, herojus, formalius sprendimus?

A.K. Temas diktuoja gyvenimas. Iš buitinių paprastų situacijų bandau konstruoti vizualų produktą – visi mano filmukai yra surežisuoti. Bet realus atspirties taškas yra. Pagrindinis herojus buvo, dabar jau mirusi mama, ji diktuodavo temas ir situacijas. Ji pati jaunystėje daug fotografavo. Man liko didžiulis nuotraukų ir negatyvų palikimas.

Formaliai aš filmą darau kilpos ( LOOP) principu, retai kur yra veiksmo vystymąsis, man video daugiau kaip gyvas paveikslas. Kitu atveju kuriu trijų scenų kompoziciją – Pvz:“ Vienas sapnas – dvi žmogžudystės“

K.Š. Kokią įtaką meno pasirinkčiai turėjo tėvas?

A.K. Jokios. Man davė visišką laisvę.

K.Š. Papasakokite apie savo tėvą ir jo aplinką?

A.K. Tėvas jaunystėje priklausė garsiai Šiaulių „chebrytei“, buvo gatvės chuliganas. Kai atėjo į protą pasirodė, kad priklausyti „chebrytei“ daug lengviau, nei iš jos išeiti. Čia ilga istorija ir tėvas nenorėdavo apie tai su manim kalbėti. Tai ir nieko nepasakojo. Vėliau baigė aukštajį mokslą ir visą gyvenima pradirbo kelių tarnyboje. Buvo inžinierius.

K. Š.  Kaip reaguodavo į filmavimus jūsų pagrindinis modelis?

A.K. Mama reaguodavo labai natūraliai, ji visiškai nebijojo objektyvo, visiškai nepozuodavo, nenorėdavo būt gražesnė nei yra. Ir, paradoksas, veliau tų filmų nežiūrėdavo.

K.Š. Koks jūsų santykis su kuratoriais ?

A.K. Jokio. Man menas vidinė būtinybė, o ne užsakomų darbų kūrimas. Jei kam patinka mano darbas tada, prašau,- galit rodyti, jei ne, tai ne.

K.Š. Svarbiausias jūsų video darbas?

A.K.  „ Atsisveikinimas 2009„

K.Š. Artimiausias video menininkas jums šiandien?

A.K.  Douglas Gordon

K.Š. Kas jums nepatinka šiuolaikinio meno kontekste?

A.K.  Popsas, pop meno formų kartojimas ir imitavimas. Dabar beveik visi tapo ir filmuoja panašiai. Nepatinka šou darymas iš meno, nors kodėl gi ne „ Duokit duonos ir žaidimų „ kažkas pasakė..

K.Š. Kokie kūrybiniai planai ateičiai?

A.K. Bandysiu vėl grižti prie tapybos, o video… Atviras klausimas. Galbūt iš inercijos kepsiu filmukus.

Andrius Kviliūnas. Kaip tapti angelu, 2006
Andrius Kviliūnas. Kaip tapti angelu, 2006
Andrius Kviliūnas. Final cut, 2008
Andrius Kviliūnas. Final cut, 2008
Andrius Kviliūnas. Atsisveikinimas, 2009
Andrius Kviliūnas. Atsisveikinimas, 2009

Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *