Alinos Melnikovos paroda „Blykstė dienos šviesoje“ galerijoje „Kairė-dešinė“

2018 m. birželio 23 d., Šeštadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Birželio 26 d. 18 val. VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“(Latako g. 3) atidaroma Alinos Melnikovos paroda „Blykstė dienos šviesoje“.

 Autorė apie parodą:

„Blykstė dienos šviesoje“ – tai tapybos ir piešinių serija, paremta pastarųjų penkerių metų įžvalgomis. Vienijanti ašis yra austrų menininkės Marijos Lassnig buvimo „po oda“ idėja ir žvilgsnio daugialypiškumo tyrimas. Darbuose nagrinėjau vizualinio malonumo problematiką, lingvistinį performatyvumą tapyboje, žvilgsnio bei atminties dimensijas.

Siekiu, kad mano tapybos darbų paviršius būtų panašus į odą, kad dėl to vaizduojama situacija atrodytų aštresnė ir komiškesnė, ypač kai kalbu apie kūniškumą. Iki šiol žvilgsnio analizę daugiausiai taikiau performanse, nes jame aiškiai matosi žiūrėjimo trajektorija. Tačiau tapyboje, mano manymu, yra daugiau galimybių pabrėžti nebaigtinį ir atvirą žiūrėjimo interpretavimą, mąstant apie jo ryšį su seksualumu.

Šiuolaikinės Lietuvos dailės kontekste žvilgsnio teorija dažniausiai nukreipta marginalizuotų tapatybių tyrimui arba yra pernelyg schematizuota: vyrauja griežtai kryptingas feministinis žvilgsnis, maskulistinis, arba homoseksualus. Tačiau neaptinkama diskursą permąstančios pozicijos, kaip pavyzdžiui Charlottes Jansen knygoje „Girl on Girl: Art and Photography in the Age of Female Gaze“ (Laurence King Publishing, 2017). Joje nagrinėjama naujos kartos menininkių kūryba, kurios išaugo kultūroje prisotintoje socialinės žiniasklaidos kuriamų vaizdų ir asmenukių (angl. selfies). Arba moters žvilgsnio į maskulinizuotą jaunystę, kuris vyrauja olandų fotografės Rinekes Dijskra kūryboje.

Išvertus iš anglų kalbos „to look“ turi dvi reikšmes – žiūrėti ir atrodyti. Mane kaip tik ir domina nesibaigiantis žvilgsnių, atrodymo, žiūrėjimo galimybių konstravimas, kurio metu vis naujai atrandama žiūrovo pozicija, taigi ir santykis su subjektu.

Galiausiai norėčiau paaiškinti pasirinktą pavadinimą „Blykstė dienos šviesoje“. Tai fotografavimo būdas, kuris naudojamas paryškinti detalėms. Tokį principą tyčia taikau tapyboje. Fonas paliekamas baltas, neutralus, blizgus. Tokiu būdu siekiu sutelkti dėmesį į slenkančius vaizdo skaitymo būdus, kurie kaskart kinta su naujai atsirandančia žiūrovo pozicija.

Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjas Lietuvos dailininkų sąjunga

Partneris The Rooster Gallery

Paroda veiks liepos 21 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *