Antrasis skaitmeninio žurnalo Artnews.lt numeris neatsitiktinai pasirodo ankstyvą pavasarį – jis kviečia drauge išlįsti į lauką, o gal net pakilti virš Senamiesčių stogų, stebėti, kaip mums (ne)pastebint formuojami mūsų miestų veidai ir vizijos. Šioms transformatyvioms idėjoms įgyvendinti neretai pasitelkiama kūrybos ar kūrybiškumo sąvoka ir reiškinys, dabar dažniau skambanti su kūryba mažai susijusių, tačiau sprendžiamąją galią turinčių žmonių lūpose. Apie šį neoliberalistinio požiūrio į kūrybą ir (kultūros ar miesto plėtros) politiką savo neseniai pasirodžiusioje monografijoje „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ išsamiai kalba menotyrininkė dr. Skaidra Trilupaitytė. Šioji monografija, atvirai kritikuojanti šiuo metu valstybės kultūros politikoje aktyviai remiamų kūrybinių industrijų modelį, tapo vienu iš šio numerio atspirties taškų. Knygos autorė antrajam žurnalo numeriui parengė tekstą apie vizionierišką požiūrį į sostinę ir konkrečius joje esančius pastatus ir erdves – tokias kaip Sporto rūmai ar buvę Profsąjungų rūmai – neretai tampančiais kintančių mega-vizijų apie Vilniaus ateitį veidais. Taip pat numeryje pateiksime ir šios knygos recenziją, parengtą filosofo ir kultūros teoretiko Gintauto Mažeikio.
Kitas šio numerio išeities taškas tapo Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos (LTMKS) stoties rajone naujosios projektų erdvės „Sodų 4“ atidarymas. Tad daktaro disertaciją postsovietinių miestų gentrifikacijos tema rašantis Tadas Šarūnas pakvies skaitytojus į kitą sostinės erdvę – į šiuo metu dėmesio centre neretai atsiduriantį stoties rajoną, kurio gentrifikacija sparčiai vystosi ne tiek dėl mažų privačių iniciatyvų veiklos, kiek dėl eiliniam gyventojui mažai žinomų ar pastebimų stambių urbanistinės plėtros planų, vykdomų jau pačios savivaldybės su tam tikrais nekilnojamojo turto žaidėjais. Kokiu būdu šiame procese dalyvauja ar gali dalyvauti kūrėjai, klausia jau beveik penkiolika metų šiame rajone gyvenantis teksto autorius.
Į stoties rajoną metodiškai, bet tuo pačiu poetiškai, pažvelgė ir menininkas Vitalij Červiakov, atidžiai ir nuosekliai registruojantis šio rajono sienose purškiamais dažais pateikiamas anonimiškas nuomones. Žurnale pristatysime šio kūrinio įžangą, o visas menininko projektas bus pristatytas Vilniuje balandžio mėnesį.
Tačiau ne viskas turi suktis apie Vilnių ir kelis jo centre esančius objektus – menininkų Ed Carroll ir Vitos Gelūnienės tekstas nuves mus į Kauno rajoną Žemuosius Šančius, kuriame, kalbant apie transformatyvias vizijas, kūryba įgauna pozityvesnį atspalvį. Išsamiai pristatydami 2011 m. Šančių kaimynystėje inicijuotą projektą „Draugiška zona“, autoriai pateikia viešosios erdvės problematiką ir joje galimus veikimo būdus ir taktikas.
Kaunas, tiksliau, jo istorija, politika, architektūra ir kūryba persipins ir kitame tekste – menotyrininkės ir kuratorės Eglės Juocevičiūtės ir menininko Audriaus Novicko pokalbyje apie menininko projektą „Moteris padalinta pusiau“, eksponuotame Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) patalpose. Šiame projekte menininkas gilinosi į Vytauto Didžiojo muziejaus Kaune, susidedančio iš Karo ir Kultūros muziejų, steigimo istoriją. Šis projektas, savitai atskleidęs architektūros, politikos ir meno galimus persipynimus, tapo dar vienu šio numerio temą formulavusiu įvykiu.
Netrukus prie šio tekstų ir kūrinių sąstato prisijungs ir iš Singapūro keliaujanti kuratorės Kathleen Elizabeth Tan ten veikiančių kūrybinių industrijų veiklos ir politikos analizė, siekianti pateikti globaliai įsigalėjusį požiūrį ir jo keliamas problemas bei pavojus.
Iliustracijoje: Konstantinas Bogdanas, Klajda/Mistace, 2008
